Miško vidurys

Atvaro čia Stefanas iš po tų visų nesąmoningų vaisto paieškų,kurios rodos jau gerklėje stovi.O ir šeip jam jėgų trūko reikėjo gi kažkuom pasimaitinti,o gal būti ir pabūti vienam viską apgalvoti kaip elgtis toliau ir panašiai.Juk Stefanas vienas iš tokių personų kuris viską apgalvoja.Lėtai vaikščiodamas bei atidžiai stebėdamas ir klausydamasis įvairiausių garsų,ieškojo kuo būtų galima pasimaitinti.Jis girdėjo vėjo šnaresį nejaukią tylą miško gilumoje.Jautė kaip žvarbus vėjas paglostė jo plaukus.Šis kiek sustojo bei prisimerkė.Mat išgirdo kažkokio padaro žingsnius.Jis pasuko galvą į šoną bei įsmeigė akis į ėriuką stovintį už kito medžio.Viską gerai apmąstydamas ir sutelkdamas dėmesį į žvėrį puolė jį bei kibo jam į gerklę taip juo pasimaitindamas.

Ilgai netrukus iš kažkur išdygo ir pats Karolukas .Ėjo mišku kiek susimąsčiusi ,šiaip jai gaila Elenos ,apsoliučiai gaila visų kas dalyvavo to vaisto paieškose.Eidama miško vidurio taku girdėjo ,kaip vėjas užia ,kaip kažkas asluoja ..akimirkai sustingo išgirdusi kažkokį gyvį netoli ,pasisuko į tą pusę iš kurios jis sklido ir va bandė išžiūrėti kas ten yra ,bet deja nelabai ėjo-Kas ten?-klausiamai surėkė ir ėjo stefano link vis darydamasi.

Pajutęs kraujo skonį vis negalėjo sustoti siurbi iš gyvulio.Jau senokai besimaitino.Paprastai jis juos palieka gyvus,bet dabar tiesiog nėjo sustoti,kraujo norėjosi dar ir dar.Kurį laiką jis jautė kaip gyvulys jam priešinasi,bei ten visaip muistosi,bet Stefanas turėjo daugiau jėgos.Po kurio laiko jis pajuto,kad ėriukas pasidavė ir visiškai nusilpo.Besimėgaudamas jo krauju bei esančia tyla miške,jis išgirdo labai pažįstamą balsą,tad priverstas atsitraukti Stefanas pakėlė galvą ir pažvelgė į priekį,kur ir pamatė Karoliną.Jis atlošęs galvą dar kurį laiką mėgavosi savo pietumis kai po kurio laiko paleidęs žvėrį atsistojo bei paėjo kelis žingsnius į priekį taip pasirodydamas tiesiai prieš Karoliną.Dar pasuko galvą atgal ir pažiūrėjo į tą ėriuką kuris jau buvo nebegyvas.Paprastai Stefanas to nedaro jis juos paleidžia,bet dabar tam pritrūko jėgų,pritrūko jėgų atsispirti troškuliui.Vėl atsisuka į Karoliną bei nusivalo savo kruvinas lūpas.-Ką čia veiki?-nežymiai suraukia antakius nesuprasdamas kodėl ji klaidžioja mišku paprastai ji to nedaro.

Iš už kalnų išdygo čionais ir pats Kol'as. Atėjo į patį miško vidurį žinoma ne šiaip sau, o norėdamas pasimaitinti, o ne bet kuo gi, o gyvūnais, prikin? Norėjo vaikinas ką nors naujo išbandyti, nes niekada nėra bandęs gyvūnų kraujo, juolab kai visada šaipėsi iš tų "vegetarų" vampyrų, ar kaip juos ten kitaip pavadinti. Sustojęs vidury miško taip kietai, apsidairė ir pavartė akis. Turbūt čia daug tų "vegetarų" ir Kolui šį kartą neišdegs atlikti savo slapto įgyvendinimo. Girdėdamas kažkur rėkiantį ėriuką tik atsiduso ir jau norėjo eiti toliau, bet iškart išgirdo dar ir merginos balsą, kuris jį kiek suglumino. Kiek čia išvis buvo tų vampyrų? damn it.

Pamačius tą vargša ėriuką ir dar negyvą išpūtė akutes ,tada pažiūrėjo į Stefana ir dar labiau akutes išputė.Aišku ,kad jam keista ,kad caro čia vaikšto ,bet kadangi šiai norėjosi apie viską pamąstyti ir šiaip pabūti tyloje ,tik deja ta tyla truko neiilgai ,nes Stefanas ją gerokai sugadinoir išgązdino Caroline .Išgirdusi jo klausimą kiek primerkė akutes .-Na aš čia atėjau pasivaikščioti ,-gužtelėjo petukais -Ir pasimėgauti tyla ,-šyptelėjo -O tu kaip matau pamedžioti ,-linktelėjo galvele į tą pusę kur buvo negyvas ėriukas ,vienu momentu jos vos nesupykino.
((Kol ne čia parašei :DD))

Šis žvelgė į Karoliną lyg įdėmiai jos klausydamas,bet staiga visą jo dėmesį išblaškė keisti žingsniai kurie skilo iš visai netoli.Šis akimirkai sukluso.Nežymiai bei įtariai primerkęs akis pasuko galvą į šoną bei pamatė vaikiną kurio veidą šiuo metu norėjo matyti labiausiai.-Kolas...-tyliai lyg pats sau sušnabždėjo,nelabai suprato ką jis čia veikia juk tokiuose vietose jis nesilanko.Kiek žinom jam civilizacija įdomi yra.Juk ne juokas tiek metų pragulėti karste gi dabar visai nekeista kodėl personai viskas įdomu.Lyg sugrįžęs į realybę vėl pažiūri į Caro.-Jis čia su tavim?-vis dar tokiu pat įtariu bei nieko nesuprantamu žvilgsniu žvelgė į ją.Nes va Caro pirma atėjo,o paskui jis atsekė ir ją,o gal ir neatsekė velnias čia žino.Bet būtų labai keista jei Karolina ateitu čia su Kolu.Bet panašu,kad jis čia vienas atslinko.

Pati išgirdusi kažkokius žingsnius sukluso ir akimirkai net sustingo eilinį kartą.Primerkė akutes ir atsiduso ,tada išgirdusi Stefano klausimą išvis susiraukė ,kaip jis vpš drįsta taip kalbėti ir šito klausti ..-Su manim ?Kolas?-vos juokais nepratrūko -Tu tikriausiai juokauji? ,-vis dar juokdamasi paklausė-Jis čia visai neprie ko ,-linktelėjo kiek nusraminusį tą juoką ,kad neatrodytu perdaug kvailai.

Priėjęs prie šitų dviejų sustingėlių su tokia piktdžiugiška šypsenėle veide pamojavo šiems. - Kolas, Kolas, Kolas.. - atsidusęs kartojo savo vardą, nes vien tik jį iš jų ir girdėjo. - Taip, Kolas. O ką? - piktai pasakęs žvilgtelėjo į Stefaną, tuomet į Caroline, tuomet vėl pasuko galviūkštę į Stefaną kiek piktokai nutaisęs miną. - Negi manai, jog vos prisikėlęs valkiočiausi su kažkokia blondine, - piktai nužiūrėjęs blondinę pradėjo slampinėti aplink juos. - juolab kai ji patinka mano broliui, ko aš visišikai nesuprantu. - nusišypsojęs Carolinai taip mandrai vypteli.

Kažkaip nekreipdamas dėmesio į Karolinos juoką dar kartą pažiūrėjo į Kolą,o tada vėl į Karoliną.Nebereikia jam būti tokiam įtariam,nes tai tikrai darosi juokinga.Bet vis tiek neko negali sakyti jis po išsiskyrimo su Elena kiek pasikeitė gal būt ir daug,bet reikia su tuo kovoti ir sugrįžti į senas vėžias.-Tas tris dienas kol mes buvom išvykę,kaip Klausas elgėsi ten uždarytas?-vis dėl to jam pasidarė įdomu.Žinoma jis nieko ir negalėjo daryti,bet vis dėl to sužinojas iš Rebekos,kad jis norėjo jai padėti jį tikrai sudomino Klauso "geraširdiškumas" tad gal per tas tris dienas jis atsileido,kas būtų visiškai neįmanoma.Staiga išgirdęs Kolo balsą nežymiai suraukė antakius jį nužvelgdamas anas jam visada keista persona atrodydavo žinoma kaip ir dabar.-Matosi,kad tu neturi ką veikti,tik iš oro prisikabinti prie tų kuriems tu visiškai neįdomus,-nežymiai pavaro akeles taip lyg norėdamas,kad jis neštų savo kailį iš šio miško.Stefanas negalėjo būti šalia jo jau vien jį pamačius jam kraujas užvirdavo,o tai ką kalbėti apie dabar kai jis čia lyg niekur nieko slampinėja aplink juos. -Aš ir nesuprantu kodėl tu niekam nepatinki?-įdėmiai pažvelgia į Kolą pakreipdamas lūpa gal būt kiek pasityčiodamas.-Žiūrėk Karolina patinka visiems ir kaip mergina ir kaip draugė,o kam patinki tu?-nežymiai suraukęs antakius pažvelgė į Kolą.

Stebėjo ,tai Stefana ,tai Kol,čia lyg koks užburtas ratas .Du vyras stovi šalia Carolinos dar gerai ,kad ne Klausas su Tyleriu ,tad jau būtų virš visko žinant ,kad ši kažką ir Klausui jaučia ,o gal tik yra dėkinga už ,tai kkad davė savo kraujo aną kartą ,kai ši jį suerzino ir šis jai įkando.Išgirdusi Stefano klausimą kiek susimąstė ir atsiduso -Na Klausas man buvo įkandęs ,bet vėliau ..pagydė ,-čia taip tik šiaip pasakė ,kad žinotų jo jo geriau neerzinti ,nes tada nekas būtų -O šiaip jis elgesi kaip mielas ,fainas pliušinis meškiukas,-pavartaliojo akutes vyptelėjus ,nepatiko jai kalbėti apie tą hibridą vien nuo jo vardo ją vemti vertė.Pažiūrėjo į Kolą,o išgirdusi jo žodžius prisimerkė -Žiūrėk rink žodžius ,o dar pasprinksi jeis ,-meiliai taip šyptelėjo jam ,o va toliau nė nesikišo ,tik stebėjo jį sukantį ratus aplink juos.

Taip beviltiškai sukrizenęs iš Stefano poemų susikišo rankeles į kišenęs ir atsistojo priešais jį. - whooh.. Drauguži, aš patinku daug kam.. O vat Tu.. žinai, jei aš tikrai be galo mylėčiau merginą jos nepaleisčiau taip lengvai.. - primerkė akeles, žinoma jis kalbėjo apie Eleną ir jį patį. - Tu su savo broliu.. Jūs net nebendraujat.. Dėl kažkokios paikos mergiūkštės, kuri ko tik užsinorės tą ir gaus. Šeima yra viskas. Aš tai turiu Stefanai, o Tu ne. Vien tuom aš esu stipresnis už tave tiek dvasiškai, tiek fiziškai. - kalbėdamas išspaudė mažytę šypsenėlė. Bandė įskaudinti Stefaną ir regis, jam tai sekėsi. Išgirdęs, jog blondinė patinka visiems tik nužiūrėjo ją kaip kokią šliundrą ir šyptelėjo. - hmm.. visiems tik ne man. - pasukęs galvelę atgal į Stefaną laukė ką šis atsikirs. Į Carolinos "grąsinimus" net nekreipė dėmesio, nes ši jam nieko net nesugebėtų padaryti.

Nieko nebe atsakęs Karolinai pasižiūrėjo į Kolą jie paskui apie tai pasikalbės dabar nelabai čia norisi kalbėti prie šito maumedžio.Išgirdęs jog jis patinka daug kam šis tiesiog nebelgalėjo sulaikyti juoko savyje tad pratrūko garsiai.-Tu daug kam?-vis dar to negalėdamas patikėti juokėsi.-Nu nu man pasidarė įdomu, ir kam gi tu taip patinki?-susidomėjas pažiūrį į Kolą kuris stovėjo priešais jį.-Hmm matosi kaip tu patinki jog net tave šitiek metų karste laikė ir va dabar Klausas kėtina vėl tave nudurti,nes maišaisi jam po kojom,-gi jis viską žino su Klausi gi bendrauja kažkiek tai žino jo kėtinimus,o Kolo kalbos jam tikrai buvo juokingos.Gi ne jam kalbėti kas yra šeima.-Tik ne tau šnekėti apie mano santykius su broliu,geriau pridaryk,nes nusišneki skaudu klausytis,-nežymiai pavarto akeles suraukdamas antakius,susinervino vien dėl to,kad anas pievas šnekėti pradėjo.-Čia yra mano reikalas ir nemanau,kad tau į tai reikėtų kištis,-taip lyg tiesiai šviesiai pasakė.Lyg jis ką nors suprastų....-Ji tau ir nenori patikti,-kiek ironiškai šypteli tiesiog bandydamas jį ignuoroti.

Klausosi ten jų ,vienu momentu net susiraukia negali pakęsti ,kad tas ''maumedis ''taip skaudiną Stefaną ,susiraukia ,bet aišku ką ji gali padaryt jei dabar puls aną pati nukentės .Jau vos nežaižaravo akimis ,kuriuose išties matėsi didelė nepykanta Mikaelsonams vien dėlto ką jie padarė jos draugams ir ką Klausas vos nepadarė jai .-Klausyk tu ,-čia jau nebeišlaikius kreipėsi į Kola -Gal tu geriau nustok pezėt nesamonęs ir nešk savo mielEs iš čia ,?-taip ale drąsiai pasiūlo ir dirbtinai šypteli.Pykinti ją nuo to Kolo pradėjo ,o tos kalbos ją nervino ,gi jai nepatinka ,kai jos draugus skaudina ,o Stefanui ji labai dėkinga už viską ką dėl jos padarė ir jis jai yra tikras draugas ,kurį ji myli ,kaip ir visus draugus.

- Ach, Stefanai, kaip tau iš tiesų sunku pripažinti, jog viską praradai. - caktelėjo liežuviu ale nusiminusia mimika. - Taip, aš pykstuosi su savo broliu, bet aš su juo bent jau bendrauju ir jis tikrai nesiruošia manęs nudurti. Jis taip kalba, kai būna įniršęs. Na, jis žinoma galėtų mane nudurti, bet tikrai ne visam laikui, nebent kol aprimtų visi jo reikalai. - visgi Kol'as geriau pažinojo savo brolį, nes jie nuo pat vaikystės perkirto vienas kito charakterį. toliau nekreipdamas į blondinę dėmesio žiūrėjo į Stefaną, nes visos blondinės jam buvo tuštutės, net pats nežinojo dėl ko, bet taip jau tiesiog jų nemėgo.

Taip ir nesulaukęs atsakymo į pirmajį jo užduotą klausimą šis tai iš oro gal būt kiek sarchastiškai šyptelėjo pripažinęs savo tiesą,net juk pats Kolas to pasakyti negalėjo.Vadinasi nėra nė vieno žmogaus išskyrus kokią Beką kuriam jis patiktų.-Nežinai nesakyk,-nesiginčys jis čia su juo žinot kaip sakoma duok durniui kelią ir tai jo neras.Tai va jis dabar pasinaudos šita patarle.Tikrai neis ginčytis su juo kokie ten jo santykiai su Deimonu.Jis net nežino kas atsitiko tada kai jie ieškojo vaisto. Ir dabar tikrai nesiruošia jis čia jam teisintis,kad ir su Elena draugiškai susitaikė ir su broliu.-Na bent jau manęs brolis nesiruošia žudyti kai susipykstam arba kai aš jį įpykdau,tad pripažink mano gyvenimas žymiai geresnis negu tavo,-nežymiai pasivaipo žvelgdamas į Kolą,kuris visomis jėgomis bando įrodyti,kad Stefanui dabar sunkus metas.Nors gal būt taip ir yra,bet ką dabar tikrai neverkšlens,kad Elena yra pavaldi Deimonui ar panašiai.

Žodelyčiu jai jau nusibodo čia tas kolas ,atsirėmė į medį ir aišku vartydama akutes klausėsi to niekadėjo ,kuris visada sugeba ją suerzinti ot šiknius .Stebėdama ,tai viena ,tai kitą užsigalvojo apie kažką gal kai baigs jie čia kalbėtis ir pezėt nesamonęs ,kurios ir taip visiems neįdomios ji ir prabils .Nes šiaip dabar jai nėra jokios prasmės ką nors tam Kolui sakyti,nes vistiek anas lyg ir negirdi jos ..Tylėdama klausėsi ką jie šneką ir dar viena ausimi spėjo įsiklausyti į tą spengiančia miško tyla.

Žiūrėdamas į vaikiną ir išvydęs tą jo sarkastišką šypsnį primerkė akeles. - nepaminėjau, kam aš patinku. - mostelėjęs pirštuku išsiviepė. - merginoms, žinoma. O tai ir yra svarbiausia! - kiek iškėlęs rankeles į viršų gūžtelėjo petukais ir susikišo jas atgal į kišenes. - nenorit vienas kito nužudyt? - kilstelėjo antakėlį. - Nenori bent jau trumpo momento, per kurį jis pajustų skausmą, kai Tu galbūt sielvartauji dėl Elenos, - priėjęs žingsnį arčiau Stefano išmetė tą grėsmingą, bet tuo pačiu ir pasišaipančią mimiką. - o jie abudu.. guli lovoje, glamonėjasi, bučiuojasi, mylisi.. - pakreipdamas galvą nenuleido akių nuo Stefano, matė, jog jo nervai ne geležiniai ir greitai pratrūks, tad tik ir laukė tos akimirkos. - negi net ir tada Tu nenori išplėšti savo broliukui širdies iš krūtinės? Kai jis Eleną perėmė kaip kokią šiūkšlę į savo rankas, o dar ir iš savo brolio. - caktelėjo liežuviu lėtai pasukiojęs galvą į šalis. - tik įsivaizduok.. jis dar padarė ją pavaldžią jam, tad dabar gali daryti su ja ką tik nori.. uch, pagalvok, ko jis tiktais neišdarinėja su ja.. - atsidusęs žvilgtelėjo į blondinę, pagaliau ne piktai, nes tik džiaugėsi, jog ši užtilo su savo spygiančiu balseliu.